petys

petỹs sm. (4) (gen. petiẽs, pẽčio), petìs sm. ir sf. (4) Zt 1. SD6,253,413, H, R13, K kūno dalis nuo kaklo iki rankos: Petỹs vienas atsikišęs – kreiva Bgt. Ir aš privargau – petỹs pradėjo skaudėt Mžš. Tavo petìs nutrintas Krš. Pakylėk ant tiesiojo petiẽs Dkš. Ant kairio pẽčio DK16. Jo vienas petỹs aukštesnis Dkš. Jo ir suaugusio pẽtys nulinkę Gs. Į pẽtį tapšno[ja] ans su ranka J. Terba pečiùs įveržė J. Vienas petỹs sopėjo Nmč. Taip man ranką sopa iš petiẽs Rm. Muzikantui iš nakties štyva ranka iš peties LTR(Šmk). Iškirto rankas iš pečių J.Jabl. Rankas skauda iš petų̃ Šll. Aš petį išsisukiau su tom kumelėm besitąsydamas Lnkv. Toks mažiukas – tei ma[n] iki petiẽs Jrb. Didelė merga: močiai petiñ po pažasčiu Skp. Ant ko vos skersai, per pẽtį pažiūrėti KI38. Jojau per vartelius, žiūrau per petelius: jau mano mergelė rūtelių darželyj KrvD190. Kai sukirsiu par petẽlį, ašarėlės par veidelį (d.) Pb. Nešiau grėblelį ant savo petelių (d.) Kvr. Pẽčio kaulas (raktikaulis) KII161. Uždėjo tą ant savo abiejų pečių BB1Moz9,23. Su anuo sunkumu kryžiaus ant pečių̃ jo DP174. Nešė izboną ant savo pečio CI53. ^ Suaugo visi kaip petỹs Antš. Visi tik pečius surėmę (greta vienas kito) vaikšto J.Jabl. Su pečiais (pečiais stumdydamiesi) beįejom į krautuvę Varn. Kur mes su pečiais, tę botagas su mazgu Ml. Tavo petỹs jau nevaro, o ne malkos prastos (apie seną malkų skaldytoją) Erž. Petỹs daug daturi (pakelia darbo sunkumus) Rš. Vyras pačiame petė[je] (stiprus, pajėgus): gal dirbti Varn. Petỹs nekokis (prastas darbininkas) Dglš. Jis tik savo kojas per petį (pasirengė smarkiai bėgti) ir dui! I.Simon. Dvi sesutės vienan petin suaugę (žirklės) Lš. 2. drabužio dalis ties rankovės dūrimu viršuje: [Grėtės] bliūzė su pastatytais pečiais I.Simon. Ir anus ant pečių Efodo prisek BB2Moz28,12. ^ Žmogus, vargo apimtas, skverną pjauna, petį lopo Kb. 3. SD135 mentikaulis, mentė. 4. DP471, R31, MŽ41 psn. ranka, žastas: Jis viršų gauna savo dešine ir savo šventuoju petimi BBPs98,2. Petimi ištiestu išvedė anuos BtApD13,17. Padarė stiprybę petėje savo Mž489. 5. ppr. dem. R308, OG158, Ds priekinės kojos kumpis: Čia ne šinka, ne rietukas, bet petùkas Skr. Šventėm reikia išvirt visas petẽlis Ktk. Potam imk taukus avino, uodegą ... ir tikrąjį petį BB2Moz29,22. 6. tech. rš sverto dalis nuo atspirties taško iki jėgos veikimo taško. 7. lankčio dalis: Parvirto lanktis, ir nulūžo vienas petỹs Grk.

◊ iš petiẽs reikalaujantis daug jėgų, sunkus (apie darbą): Buvo į paštininkes pakliuvus, čia, gali sakyt, ne iš petiẽs darbas Erž. Ką darysi, ne iš petiẽs darbas – su plunksna Btg.

iš petiẽs (pečių̃, pẽčio); SD336 visa jėga, smarkiai: Mes nesigailime jėgų ir dirbame iš peties rš. Dykas būvu, iš pečių̃ nedirbu Ėr. O, kad reiktų iš petiẽs dirbt, nelakstytų naktim! Mžš. Vyrai iš peties kerta rugius rš. Muzikantai rėžė iš peties rš. Nepavargau, ne iš petiẽs dirbau Kt. Lėkdavo namo, pliekdamas iš peties arklius K.Bor. Tep tu tę iš pečio darbujai – pragulėjai po krūmu Vrnv. Pradėjo iš pečio rengties į karę S.Dauk. Neturi naravo (patogiai neprisitaiko), duoda iš viso pẽčio Skdt.

per pẽtį žiūrė́ti (į ką)

1. niekinti: Ne žvejų kampe gyveną visada pratę į žvejų kampo gyventojus ir žvejus per petį žiūrėti I.Simon. Į mažesniuosius ūkininkus ponas sekretorius žiūri per petį rš.

2. Lp nekreipti dėmesio, tyčia nematyti.

3. tinginiauti, simuliuoti: Mano žentas per pẽtį nežiū̃ro Lp.

petỹs į pẽtį; petỹs petiñ

1. vienodo, aukšto ūgio: Tokių, bra, vyrų būdavo – petỹs petiñ! Slm. Ot, kad surinkta vyrų – petỹs petiñ! Ds.

2. išvien, drauge: Mes petỹs petiñ dirbdavom Sl. Petys į petį už tėvynę! Mair. Mes petis į petį stojam mūšyje S.Nėr.

petỹs prie petiẽs vienas prie kito, sausakimšai: Trobelė maža, prisirinko žmonių – maž petys prie pečio Žem.

×pro pẽtį dabóti simuliuoti: Pro pẽtį dabója, nenori krutėt Dglš.